- valstybės ir savivaldybių biudžetų;
- PSDF biudžeto;
- valstybės, savivaldybių, įmonių ir kitų organizacijų sveikatos fondų bei lėšų, skiriamų sveikatos programoms finansuoti.
Už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – mokamos paslaugos), kurios suteikiamos moka:
- patys pacientai arba už juos gali sumokėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys;
- savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigos.
Mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos šiais atvejais:
• pacientas yra neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kreipiasi dėl paslaugų suteikimo (išskyrus būtinąją pagalbą);
• paciento nėra įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašuose (išskyrus būtinąją pagalbą);
• pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas, šių paslaugų kainą jie moka patys. Prie papildomų priskiriamos paslaugos, kurias pasirenka pacientas ir jos nėra susijusios su pagrindinės ligos (diagnozuotos) gydymu; paslaugos, neįeinančios į šeimos gydytojo normą; sutartyse su Teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) nenumatytos paslaugos;
• pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jie sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
Nemokamos paslaugos
Būtinosios medicinos pagalbos paslaugos (pirmosios medicinos pagalbos ir skubios medicinos pagalbos paslaugos), kurių sąrašas patvirtintas LR SAM 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 55-1915) bei įstatymo pakeitimais yra teikiamos nuolatiniams šalies gyventojams (visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir neatsižvelgiant į gyvenamąją vietą).
Paslaugos, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, prisirašiusiems prie įstaigos, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pagal sutartyje su teritorine ligonių kasa numatytas paslaugų apimtis.
Laboratoriniai tyrimai:
- Bendras klinikinis kraujo tyrimas su hematologiniu analizatoriumi.
- C-reaktyvaus baltymo (kokybinis metodas) nustatymas.
- Gliukozės kiekis kraujyje.
- Bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje.
- Šlapimo tyrimas (kokybinis juostelių pagalba ir nuosėdų mikroskopija).
- Tepinėlio iš lyties organų išskyrų mikroskopija nėščiosioms.
- Kraujo grupės bei Rh(D) priklausomybės faktoriaus nustatymas (nėščiosioms ir pacientams prieš planinę operaciją).
- Tiesioginis Kumbso mėginys antikūnams nustatyti (nėščiosioms).
- RPR kokybinė reakcija nėščiosioms.
- Nėščiosios kraujo tyrimas dėl ŽIV antikūnų.
- Gliukozės toleravimo mėginys, jei gliukozės koncentracija siekia nuo 5,6 mmol iki 7,8 mmol/l.
- Glikolizinto hemoglobino (HbA1c) nustatymas (1 kartą per 3 mėn. sergantiems cukriniu diabetu).
- Kreatininas ir šlapalas (urea).
- Didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos nustatymas (pagal kardiologinę programą).
- Mažo tankio lipoproteinų cholesterolio nustatymas (pagal kardiologinę programą).
- Trigliceridų koncentracijos nustatymas (pagal kardiologinę programą).
- Protrombino laiko tyrimas (SPA) ir tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymas (sergantiems prieširdžių virpėjimu ir esant pakeistiems širdies vožtuvams, vartojant warfariną, 12 kartų per metus ir prieš planinę operaciją).
- Kalio ir natrio koncentracijos kraujo serume nustatymas.
- Kraujo tyrimas ENG nustatyti.
- PSA (prostatos specifinio antigeno) nustatymas (pagal profilaktines programas ir po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo).
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas (prieš planinę operaciją).
- Alanininė transaminazė (ALAT), asparagininė transaminazė (ASAT), šarminė fosfatazė (ŠF) ir gama-
gliutamil transferazė (GGT).
- Bilirubinas.
- Tireotropinis hormonas (TTH).
- Laisvas tiroksinas (LT4).
- Geležies kiekis kraujyje.
- Mikroalbumino kiekis šlapime.
Nemokamų tyrimų poreikį sprendžia tik gydantis gydytojas. Jeigu tyrimas atliekamas pacientų pageidavimu, jis būtų mokamas.
